krikštynos

2012 m. liepos 1 d. 13 val. Pal.J.Matulaičio bažnyčioje, Vilniuje, pakrikštijome Mėtutę. Dabar ji Mėta Elena.
Diena buvo laaaabai tvanki, todėl neišėjo ir numigti lauke prieš krikšto apeigas. Kol visi rinkosi, mėtutė sunkiai benulaikė galvytę, nuotaikos kaitaliojosi op-op kaip sparčiai :)

Krikšto metu gerumas prasidėjo tada, kai greta kalbų atsirado ir apčiuopiamų daikčiukų, įdomesnių vaizdelių :) tada smalsumas nugalėjo nuovargį. Visų geriausia atgaiva, žinoma, buvo apypilimas vandeniu.

Brolis padėjo uždegti krikšto žvakutę.

Tada Mėta nusiavė batukus :) nu ir gyvenimas visai pagerėjo :) buvo ir ką pagraužti, ir ką pamėtyti, ir kojom lengviau pamosikuoti.

Vat taip, kunigas Žydrūnas nutraukė ramų batų griaužimą ir parodė naująją krikščionę visiems. Kam džiaugsmas, o kas tokiom scenom nelabai žavisi.

Pykšt su krikštotėveliais ir kunigu Žydrūnu.

Įsiamžinom su visais artimais.

O tada lėkėm į sodą pratęsti šventės. Tuo metu driokstelėjo krikštas iš dangaus ir nuplovė visą tvankumą. Taip nuplovė, kad į sodą pribuvę svečiai iš mašinų lipo basomis, pasiraitoję kelnes, didžiulius skėčius išskleidę. Netrukus nurimo lietus ir tapo taaaip gaivu. Pats tas laikas vaišėms ir krikštynų tortui :)

 Mažoji krikščionė irgi gerokai atkuto. Nors ir atkutus visai gera mamos nepaleisti nė per žingsnį :)

10 mėnesių

Mėta laksto keturiomis kaip vabaliukas po visą butą, o įsikibusi į baldus vis vikriau pereidinėja nuo vieno prie kito, atsargiai ir  švelniai iš stovimos padėties grįžta į ropinėjimą keturiom. Mėgsta dabar ir tiesiog pastoviniuoti arba žaisti žaidima bumpt - kai laikydamasi pvz. į sofos atlošą pasileidžia, stovi stovi ir bac ant užpakaliuko, na ir, žinoma, daug juoko ir linksmybių; vis ilgiau išstovi nesilaikydama.

vis įdomiau visokiausi žaislai. ir toliau labai mėgsta piramidės dalis nurinkti, kamuoliuką įdėti į jam skirtą skylę, knygutes vartyti, na, ir viską graužti :) vakar kaip tik pagaliau apčiuopėme jau truputį prasikalusį trečiąjį dantuką.

Vėjas sukonstravo štai tokį traukinį, kad galėtų abudu su sese migruoti per visą butą :) na, apie brolį tai atskira kalba, nes Mėtai nėr didesnio traukos objekto už jį.

Valgo Mėta, kaip ir anksčiau - pienukas plius šis tas kitko. To kitko tai kaip ir priklauso coliukei - pusė grūdo :) skaniausia jai grūdinės košės visokiausios, tik, žinoma, nepagadintos jokiais ten vaisiais ar kitais saldumais, nes tada patys galim ir valgyt tokią. visai pamėgo pagraužti tai duonos kampą, tai duoniuką ar kokį makaroną iš mūsų lėkštės. Na, ir šiek tiek daržovių su mėsa. na bet jau vaisiai tai paskutinėje vietoje :) valgymo procesas gan intensyvus paprastai būna, nes burna atsidaro, tik kai akys ir rankos užimtos kažkokiu žaislu ar reginiu. Pasibaigia žaislai po ranka ir jų įdomumas, staigiai nutrūksta ir valgymo procesas.

9 mėnesiai

 

Mėtausius ir toliau išlieka labai smagus, tiesa, atsiranda vis daugiau norų, kuriuos nelabai dar greit išrišam, tai tenka Mėtai mus jau ir pabarti, ir garsiau paaiškinti, ko jai norisi. Labai patinka bendrauti, būti tarp žmonių, ypač tarp vaikų. Tada baisiai sunku susikaupti valgyti ar miegoti, nes, matyt, neramu, kad kas nors įdomaus ims ir įvyks be jos, jai nematant ir nežinant.

Mėtute moka labai katiniškų visokių "prijomų": moka išsišiepusi murkti, taip tarsi prancūzišką rrrrr tęstų :) mėgsta šlapius bučkius mums dalinti - išsižiojusi įsisiurbia į žandus mums, na, ir įsikniaubt mėgsta labai. pradėjo drovėtis, sarmatytis, kai ją kas nors kalbina, tada dažnai palenkia taip galvutę, pažiūri iš padilbų, vieną pirštuką laikydama burnoje, ir bac įsikniaubia į mamą :)

Tiesa, coliukė sveria 8,5 kg ir yra 70 cm ūgio.

8 mėnesiai

Mėtutė labiau jau domisi žaislais, tyrinėja juos savo pincetuku :) šiek tiek jau praveria lūpas, kai valgom. bet tik šiek tiek :) Mažutė jau labai neblogai ropinėja, atsistoja įsikibusi į kokį nors baldą ar kieno nors koją.

7 mėnesiai

sėdėjimas

jau kuris laikas sakyčiau, kad Mėtutė sėdi. pati ji neatsisėda. bet pasodinta labai gražiai, ištiesusi nugarytę sėdi. žinoma, užeina palingavimo momentai, ir bumptelėjimų pasitaiko neretai dar. dažniau net ne bumptelėjimai, o kažko labai siekiant išsivyniojimai į gulsčią ant pilvo padėtį gaunasi. patinka Mėtai sėdėti. neretai net valgydama pienuką sunerimsta, atrodo, kad per ilgai gulsčia ji ir ką nors gali pražiūrėti, praleisti per tą laiką. tada pasodinu - pasėdi pasėdi, apsidairo, viską aplink ištyrinėja, ar kas nepasikeitė, ar nėra ko nors naujo ir įdomaus akiratyje ar pirščiukų pasiekiamoje zonoje, na ir tada vėl galima toliau sau ramiai valgyti. iki kitos kontrolės.

šliaužiojimas

iki šiol Mėtutė gulėdama ant pilvo stumdavosi rankytėmis ir taip judėdavo atgal, kaip vėžys. aišku, ir pykdavo vis, kad tolsta nuo vietų ir daiktų, kurie ją domino. bet vat užvakar, tik grįžus iš Austrijos, maudėmės vakare vonioje ir ten ji ėmė ir pradėjo trauktis rankomis į priekį ir tokiu būdu įveikė visą vonios ilgį ir priartėjo prie manęs. kitą dieną paguldyta ant grindų jau bandė daryti tą patį. aišku, ant grindų kiek sudėtingiau negu vonioje. ale dabar jau ji jaučiasi grindų valdove :) po truputį po truputį prisiiria iki visur. ir, ojojoj, didysis pavojų metas atėjo brolio pastatytoms trasoms ir dėlionėms!

pirmos košės

prieš gerą savaitę, kai Mėtai suėjo šešeri (mėnesiai),  pradėjom jai siūlyti po truputį kitokio maisto nei pienukas. na ir ką:
1) bulvė - nepraėjo Mėtos testo.. buvo grąžinta atgal.
2) moliūgas - tiko. aišku, apskritai košių atžvilgiu entuziazmas ne toks žvėriškas kaip Vėjuko buvo, greičiau delikatus ragavimas :)
3) austriška morkytė - tiko labai. po porą šaukštelių per dieną suvalgo. aišku, tai panašiau į žaidimą dar, ne tiek į valgymą. bet džiaugsmo Mėtai sukelia daug.

pirmas dantukas

užfiksuojam - vasario 1 d. , Austrijoj (Fugene) išlindo pirmo dantuko pirmas aštrus kampelis. valio valio valio austriškam dantukui

5-6 mėnesiai

statistika:
5 mėn. : 7550 gramų, 67 cm.
6 mėn.: 7800 gramų, 68 cm.

Mėtutė laaabai smalsi, viską čiumpa, čiupinėja, ima, gniaužo, visur dalyvauja, viską aptaria savais skiemenimis ir žodžiais.

prieš pat šeštojo mėnesio sukaktį pradėjo apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet tik kai yra diiiidelis reikalas, pvz. visi žaisliukai šalimais, ir nieks jų nesiteikia paduoti. na, tada pradedamos dėti pastangos priartėti prie jų. šiaip dabar gulėti tik ant pilvo ir įdomu. ką ten veikt gulint kaip vabalui ant nugaros :)

Mėtutė mėgėja pakramtyti, arba atseit pakramtyti, kai mato mus valgančius. solidarizuojasi :)

gyvenimas Mėtai linksmas kaip turi būti - daug šypsosi, juokiasi, plasnoja rankytėmis, o jau kai brolis horizonte, tai Mėta iškart nušvinta, jo juokinama krykščia ir kvatoja.

apie šeštą mėnesį Mėtutė tapo itin naminuke-mamyčiuke. jei nemato akiratyje "savų" net ir būdama pas senelius ar diedukus, tempia lūpą ir oi oi oi oi kaip skundžiasi.

mėgsta Mėtutė būti nešiojama ir ant rankų, ir nešynėje.