šliaužiojimas

iki šiol Mėtutė gulėdama ant pilvo stumdavosi rankytėmis ir taip judėdavo atgal, kaip vėžys. aišku, ir pykdavo vis, kad tolsta nuo vietų ir daiktų, kurie ją domino. bet vat užvakar, tik grįžus iš Austrijos, maudėmės vakare vonioje ir ten ji ėmė ir pradėjo trauktis rankomis į priekį ir tokiu būdu įveikė visą vonios ilgį ir priartėjo prie manęs. kitą dieną paguldyta ant grindų jau bandė daryti tą patį. aišku, ant grindų kiek sudėtingiau negu vonioje. ale dabar jau ji jaučiasi grindų valdove :) po truputį po truputį prisiiria iki visur. ir, ojojoj, didysis pavojų metas atėjo brolio pastatytoms trasoms ir dėlionėms!